Eglė Samajauskaitė
stebiu jau ilgai ir vos pamačius pasakiau sau, pa-ga-liau Lietuvos padangėje mano vidų atliepiantys interjerai! Tokie minkšti kaip aksomas, beprotiškai jaukūs, moteriškai lankstūs sprendimai, nuostabios spalvos. Kaskart galvoji, kaip ? Iš kur ? Kaip gražuuu... Pati žavėjausi atostogas primenančiais Pietų Prancūzijos interjerais, pajūrinias, elegantiškais, bet nepricukrintais, tokiais, kuriuose gyventi lengva ir tas lengvumas toks nerūpestingas, nepaprastai suderintomis detalėmis, išlaikytu stiliumi. Pamačiau Kristinos darbus ir atsidusau, na štai , ta moteris pasaulį mato mano akimis ! Man visad trūko tų drasesnių sprendimų, minšktos ramybės ir įsegtų akį traukiančių ne kičinių detalių, kurios nepabosta. Mano įsivaizduojami baldai radosi realybėje, nors nesame net susitikę. Vis praeinu pro vienus namus ir šypteliu, kaip grybaitiška ! Juk stebėti darbai įsimenami ir įsimenantys. Mano mylimiausias gelių salonas, ne kartą mane gelbėjęs irgi išpuoštas Kristinos. Tiek mažų zonų, kur smagu nardyti, gėrėtis, atrasti.
O pati Kristina geriant rytinę kavą yra pats skaniausias ir linksmiausias dienos desertas. Tas mokėjimas džiaugtis žmogumi, mažais dalykėliais, gamta, juokas, kvatojimas ir džiugesys, jaukus balsas ir mokėjimas bendrauti priverčia šypsotis ir uženergizuoja visai dienai. Mokėjimas būti kartu , tai dovana. Esu dėkinga už jos saulėtekius, saulėlydžius, bitutes ir namų kūrybą, rožes, katinukus ir bažnyčios duris, vakarones po obelimis. Tai vaizdai, kuriuos pamačiau tik iš toli, bet juose tiek grožio ir prasmės. Linkiu, kad į jūsų namus įžengtų Kristina. Niekas kitas neatneš tiek šilumos ir nesugebės po savęs palikti tokio šilto įspaudo, kokį moka palikti tik ji. Linkiu šiltų ir įsimintinų susitikimų.
