„Užupio Angelas“

Prabangaus, klasikinio buto Užupyje interjeras.

Interjero dizainerė Kristina Grybaitė - Rajunčienė

 Interjero fotografas Leonas Garbačauskas. 

2017 m.                                                                                                                                                  Interjero nuotraukas galite rasti puslapio apačioje

Kai du langai yra per mažai.

Kai pirmąjį kartą pamačiau užsakovės atsiųstus buto brėžinius, supratau – jame tėra du langai. Į galvą šovė mintis, kad šis projektas bus tikrai įdomus.

Pagrindinis iššūkis – protingai paskirstyti erdvę: kur bus vonia, kur – miegamasis, o kur – svetainė.

Jau projektuojant pamaniau, kad visai gera idėja virtuvės ir svetainės zonas padaryti bendras, o miegamąjį – atskirą ir jaukų kambarį. Ir nors miegamasis yra be lango – viskas padaryta taip, kad su vėdinimo įmontavimu nekilo problemų. Taip pat interjeras yra sukurtas būtent stengiantis nesukelti klaustrofobijos jausmo būsto gyventojams – miegamojo erdvė atrodo erdvi ir šviesi.

Kaip man ir įprasta – šį interjerą norėjau įrengti puošniai, tad su baldininkais projektavome ir gaminome baldus su raižiniais ir puošybos elementais.

Vonia arba dušas? Galima abu!

Nors dauguma žmonių dažnai renkasi arba vonią, arba dušą – aš turėjau sumanymą, kad kodėl gi neįmontavus abiejų? Vonios kambarį išdidinome, kad tilptų abu ir dar liktų vietos.

Tam, kad išvengti būsimo galvos skausmo dėl vietos trūkumo buitinėms priemonėms – reikia iš karto apgalvoti sandėliavimo klausimą, tad vietą virš unitazo skyriau ne kam kitam, o toms buities priemonėms, kurias galima rasti pas visus. O virš kriauklės – įmontuota rankų darbo spintelė su integruotu veidrodžiu bei apšvietimu. – Ši vieta – būtent damoms. O kur gi kitur pasidėti tuos moteriškus kosmetikos produktus, kad būtų tvarkinga. Vieta – užslėpta, bet atrodo itin puošniai.

Didinti erdvę galima ir be griovimo.

Kuriant prieškambarį jame atsirado ornamentais puošta spinta, o erdvę optiškai didinome rombo formos veidrodžiais. Šalia įrengtas minkštasuolis su vieta batams – juk pas mus batų dažnai būna daugiau, nei gyventojų.

Nors gali atrodyti, kad tokio dydžio bute valgomojo būti ir negali – įmontavome rankų darbo stalą su išskleidimo funkcija, tad galima drąsiai pietauti ir su didesne kompanija.

Pats puošniausias baldas bute – virtuvės komplektas. Jo stalviršis puoštas granitu, raižiniais bei įmontuotomis detalėmis. Virtuvės zonoje taip pat yra dujų katilas, bet jis yra nematomas – įmontuotas “slaptai”. Taip pat yra ir skalbimo mašina. Ten vietos užteko tobulai.

Žiūrint į patį virtuvės komplektą galima numanyti, kad bus daug buities prietaisų, tad nusprendžiau suprojektuoti  kelias indaujas šalia sofos – Gal būt ir norisi didesnio lengvumo, bet praktiškiems juk vis tiek reikia būti. Vieta padėti visiems virtuvėms daiktams – tikrai reikalinga, juolab, kad tai nesudarys sunkumo jausmo erdvėje.

Paskutinės detalės.

Visą interjerą šviesa užpildo italų gamintojo “Massiero” ištaigingo ir puošnaus stiliaus šviestuvai.

Žinoma – kaip gi be papildomų problemų, kurie iškart tampa naujais iššūkiais? – Tikriausiai didžiausias galvos skausmas buvo būsto lubos – tiek jas projektuojant, tiek ir įgyvendinant projektą: jos – nelygios, kampuotos. O pačios padarytos iš gipso kartono medžiagos ir su įtempiamomis lubomis, tad buvo vargo. Bet mums pavyko!

Grindų dangai pasirinkome ąžuolinį parketą bei plyteles – Jos tokios įdomios – puoštos raštais. Labai tinka būsto dvasiai. Ir tokias pat radau panaudotas Pakruojo dvaro vonioje. Juk ne be reikalo sakoma, kad kai kurie sprendimai – tikrai ilgaamžiai.

Bekuriant būstą atsiranda ir istorijų.

Kaip ir ne kartą esu yra minėjus – kiekviename projekte būna istorijų. Šis kartas – ne išimtis.

Šis interjeras – lyg neklaužada vaikas, nes pareikalavo daug kantrybės, supratingumo ir įsiklausymo į vienas kitą. Kaip tik pažiūrėsi iš šono, matysi – tinka ar netinka, patinka, ar ne. Bet jei nesi to daręs – nesuprasi, kiek iš tikrųjų šis darbas reikalauja. Vieną yra projektuoti būstą, o kitą – jį realizuoti. Labai pasiseka, jei viskas vyksta sklandžiai ir pagal planą. Bet būną ir taip, kad kartais sutinki žmonių su išankstinę nuomonę apie interjero dizainerius – o tada reikia mokėti ir laviruoti, ir apžaisti, ir atlikti savo darbą. Bet juk svarbiausia tai, kaip žiūri į situaciją, ar ne? Pas mane visada pozityvumas liejasi per kraštus tik kartais būna kiek apmaudu, kai vis dar yra manančių, kad dizaineris yra viskas – ir konstruktorius, ir grožio kūrėjas, ir tą grožį realizuojantis žmogus. Tad jei manote, kad norint įsirengti gražius namus jums reikia interjero dizainerio – nepamirškite ir konstruktoriaus, kuris prie šio grožio prisidės ir papildomai.